Pavasario festivalis, dar žinomas kaip Kinų Naujieji metai, yra didingiausia ir tradiciškiausia šventė Kinijoje. Jis ne tik įkūnija Kinijos žmonių mintis, įsitikinimus ir idealus, bet ir apima tokias veiklas kaip maldos už palaiminimą, vaišės ir pramogos.
Siaurąja prasme Pavasario šventė reiškia pirmąją mėnulio kalendoriaus dieną, o platesne prasme – laikotarpį nuo pirmos iki penkioliktos mėnulio kalendoriaus dienos. Pavasario šventės metu žmonės laikosi įvairių papročių ir tradicijų, tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas atsikratymui senų dalykų, dievų ir protėvių garbinimui, piktųjų dvasių atbaidymui ir maldoms už sėkmingus metus.
Kiekvienas regionas turi savo unikalius papročius ir tradicijas. Pavyzdžiui, Guangdonge, skirtingose vietovėse, tokiose kaip Perlo upės delta, vakarinis regionas, šiaurinis regionas ir rytinis regionas (Čaodžou, Hakka), yra skirtingų papročių ir ypatybių. Guangdonge populiarus posakis yra „Išvalykite namus 28-ąją mėnulio kalendoriaus dieną“, o tai reiškia, kad šią dieną visa šeima lieka namuose, kad išsivalytų, atsikratytų seno ir pasitiktų naują, bei iškabintų raudonas dekoracijas (kaligrafiją).
Naujųjų metų išvakarėse protėvių garbinimas, Naujųjų metų vakarienė, vėlyvas nemiegojimas ir gėlių turgų lankymas yra svarbūs Guangdžou gyventojų papročiai atsisveikinti su senaisiais metais ir pasitikti Naujuosius. Pirmąją Naujųjų metų dieną daugelyje kaimo vietovių ir miestelių Naujieji metai prasideda nuo ankstyvo ryto. Jie garbina dievus ir Turto Dievą, paleidžia fejerverkus, atsisveikina su senaisiais metais ir pasitinka Naujuosius metus, dalyvauja įvairiose Naujųjų metų šventėse.
Antroji Naujųjų metų diena yra oficiali metų pradžia. Žmonės dievams ir protėviams aukoja žuvies ir mėsos patiekalus, o tada valgo Naujųjų metų vakarienę. Tai taip pat diena, kai ištekėjusios dukros grįžta į tėvų namus kartu su vyrais, todėl ji vadinama „Žento pasveikinimo diena“. Nuo antrosios Naujųjų metų dienos žmonės lanko gimines ir draugus, kad atliktų Naujųjų metų vizitus, ir, žinoma, jie atsineša dovanų maišelius, kuriuose yra jų geri linkėjimai. Be palankių raudonų elementų, dovanų maišeliuose dažnai būna didelių apelsinų ir mandarinų, simbolizuojančių sėkmę.
Ketvirtoji Naujųjų metų diena yra Turto Dievo garbinimo diena.
Šeštąją Naujųjų metų dieną parduotuvės ir restoranai oficialiai atidaromi, o fejerverkai paleidžiami taip pat iškilmingai, kaip ir Naujųjų metų išvakarėse.
Septintoji diena yra žinoma kaip Renri (Žmogaus diena), ir žmonės paprastai šią dieną neišeina švęsti Naujųjų metų.
Aštuntoji diena yra darbo pradžios diena po Naujųjų metų. Darbuotojams išdalijami raudoni vokai, ir tai yra pirmas dalykas, kurį Guangdongo darbdaviai turi padaryti pirmąją dieną grįžę į darbą po Naujųjų metų. Giminaičių ir draugų lankymas paprastai baigiasi prieš aštuntąją dieną, o nuo aštuntosios dienos (kai kuriose vietose prasideda nuo antrosios dienos) rengiamos įvairios didelės grupinės šventės ir pamaldos, lydimos liaudies kultūros pasirodymų. Pagrindinis tikslas – padėkoti dievams ir protėviams, atbaidyti piktąsias dvasias, melstis už gerą orą, klestinčią pramonę ir taiką šaliai bei žmonėms. Šventiniai renginiai paprastai tęsiasi iki penkioliktos arba devynioliktos mėnulio kalendoriaus dienos.
Ši švenčių serija išreiškia žmonių ilgesį ir norus geresnio gyvenimo. Pavasario šventės papročių formavimasis ir standartizavimas yra ilgalaikio Kinijos nacionalinės istorijos ir kultūros kaupimo bei sanglaudos rezultatas. Jų paveldėjimas ir vystymasis turi turtingų istorinių ir kultūrinių konotacijų.
Kaip bendrų išorinių baterijų pramonės lyderė, „Relink“ šiam festivaliui surengė keletą veiklų.
Pirma, mūsų biuras papuoštas raudonais žibintais, simbolizuojančiais klestėjimą ir sėkmę ateinantiems metams. Antra, iškabinome kupletus, kuriais visiems palinkėjome gero.
Pirmąją darbo dieną kiekvienas komandos narys gaudavo raudoną voką kaip sėkmės ir klestėjimo naujaisiais metais simbolį.
Linkime visiems sėkmingų ateinančių metų, kupinų turtų ir verslo galimybių.
Įrašo laikas: 2024 m. vasario 9 d.
